Mesopotamija

Info iš Tiju Vijrand "Jaunimui apie meną" skyriaus SENOVĖS MESOPOTAMIJOS MENAS
Vaizdingai tariant, europinė kultūra iškilo iš Viduržemio jūros bangų. Tą patį galėtume pasakyti ir apie meną kaip apie neatsiejamą kultūros dalį. Kultūra, gimusi Viduržemio jūros baseino šalyse, buvo tolimas dabartinės europinės kultūros pirmtakas. Būtent čia prieš kelis tūkstančius metų žmonija pradėjo savo istorinį egzistavimą. Tai buvo ne Europoje, o šalyje, esančioje dabartiniame Irake, - senojoje Mesopotamijoje. Išvertus tai reikštų Dviupis arba Tarpupis, nes Tigro ir Eufrato upės davė gyvybę šioms karštoms lygumoms. Mesopotamijoje atsirado pirmosios valstybės. Didelę dalį fizinio darbo čia atlikdavo vergai. Čia gyveno keletas skirtingų tautų, tarp jų ir šumerai. Jie pasauliui paliko dantiraštį - vieną vertingiausių mūsų civilizacijos atradimų.

Mesopotamijos gyventojai daug pasiekė statydami. Jų didžiuliai miestai turėjo reguliarų gatvių tinklą ir kanalizaciją. Miestų įtvirtinimai stebina savo mastais. Pavyzdžiui, Uruko miesto 5 m pločio dvigubos sienos driekėsi 9 km, jų gynybinę galią stiprino 800 bokštų. Tokios tvirtovės primindavo Mesopotamijos šventyklas. Norėdami apsaugoti nuo potvynių, jas statė ant kalvų. Sudėtinė šventovės dalis buvo ziguratas- keturkampis, į viršų siaurėjantis laiptiškas bokštas. Didžiausiame Mesopotamijos mieste Babilone dievo Marduko šventyklos bokštas amžininkus tiesiog priblokšdavo savo didybe. Tai patvirtina ir Biblijos legenda apie Babilono bokšto statymą. Šio bokšto ziguratas - vienas iš septynių pasaulio stebuklų.

Mesopotamijoje pagal tradiciją kiekvienas valdovas statėsi naujus rūmus. Juose būdavo apie 200 kambarių, kurie supo vidinį kiemą. Iš išorės rūmai būdavo panašūs į didžiulę plytinę statulą be langų, apjuostą puošniomis vingiuotomis gynybinėmis sienomis.

Mesopotamijos gyventojai kai kuo aplenkė kitų šalių statytojus. Jie išmoko mūryti arkas ir skliautus. Skliautai - tai iš akmens sumūrytos pusapvalės lubos, kurioms nereikėjo nei sijų, nei iš apačios remiančių stulpų. Mesopotamiečiai tiesiog turėjo išrasti skliautus, nes jų šalyje nebuvo nei medienos ilgoms sijoms, nei akmens stulpams. Netrūko tik molio plytoms gaminti. Statiniai neretai suirdavo, nes mesopotamiečiai molio nedegdavo, tik džiovindavo saulėje. Šiandien iš buvusių rūmų ir šventyklų liko tik didžiuliai molio kalnai.

Rūmų sienas puošė plokštės su žmonių, gyvūnų, augalų ir kitais išgaubtais atvaizdais. Kai kuriuose rūmuose šių reljefų buvo tiek, kad, jei galėtume sudėti vieną šalia kito, jie tęstųsi daugiau kaip šimtą metrų. Čia vaizduojami pergalingi mūšiai ir rūmų gyvenimo scenos. Lygiu dievams laikytas valdovas vaizduojamas daug didesnis ir stipresnis negu jo pavaldiniai.

Sumaniai perteikta daugelis detalių, nors žmonių figūros šiek tiek sukaustytos ir negrabios. Visai kitaip - natūraliai ir veržliai - vaizduojamos gyvūnų medžioklės scenos. Šių gyvūnų figūrų tobulumo nepavyko pralenkti vėlesnių laikų reljefų meistrams.

Sienų ornamentus ir figūras dėstė iš ryškių glazūruotų plytų. Čia galima rasti ramunes primenančių gėlių, taip pat jaučių, liūtų, fantastiškų žvėrių, kurie tarsi sukviesti saugoti nuo piktų dvasių. Babilone panašūs vaizdai puošė vartus, pastatytus deivei Ištarei. Pomėgis vaizduoti įvairius fantastinius gyvūnus vėliau iš rytų šalių atėjo į Europą ir išliko iki mūsų šimtmečio pradžios.

Tarpupio šalyse buvo kuriama ir apvalioji plastika - lipdoma iš molio arba kalama iš akmens. Šiam tikslui akmenis į Mesopotamiją atveždavo iš kitur. Labiau linkstama kurti įspūdingas valdovų statulas. Nors vaizduodami skulptūrų veidus meistrai ir siekė panašumo, plaukai, barzda ir drabužiai kruopščiai stilizuoti: jų formos supaprastintos, šiek tiek grubokos, bet paviršius dekoratyviai apdorotas. Plaukus ir barzdą sudaro vienodos garbanos, smulkios klostės ir ornamentai gyvina drabužių paviršių. Apvalioji plastika puošdavo ir šventyklas. Skulptūros vaizduodavo vartus saugojančius grėsmingus fantastinius gyvūnus ir stūksodavo šventyklose tarp besimeldžiančiųjų.

Seniausi Mesopotamijoje rasti kūriniai datuojami VI tūkst. pr. Kr. Babilono menas ryškiausiai sužydėjo VI a. pr. Kr. Ši didi, iškili kultūra buvo sunaikinta tame pačiame šimtmetyje, šalį užkariavus persams.